Banglentininko virtuvė

Thomas, Johannes, kada tai įvyko? Kada pagalvojote: „Viskas, gana. Laikas viską mesti“?

J: Nebuvo vienos konkrečios akimirkos. Viskas vyko pamažu. Dirbdamas reklamos agentūroje pasijaučiau tarsi žiurkėnas rate, kiekvieną dieną dariausi vis labiau nelaimingas.

T: Kaip tik buvau baigęs projektą bendrovėje, kuri kuria reklaminius klipus Barselonoje, nenorėjau atsidurti tokioje pačioje padėtyje kaip Johannes.

J: Vieną dieną, kai abu jautėmės nusivylę savo darbu, bare išgėrėme kelis alaus ir nusprendėme, kad atėjo didžių pokyčių metas. Bet nežinojome vieno dalyko – kur šis sprendimas mus nuneš.

Taigi nusprendėte, kad Pietų Amerika. Kodėl būtent ten?

T: Pagrindinė priežastis buvo galimybė keliauti tūkstančius kilometrų banglentėms tinkama pakrante. Nuo Tichuanos Meksikos šiaurėje iki pietinės Patagonijos – vienas banglenčių sporto taškas po kito.

J: Taip pat pamanėme, kad Europoje nepakankamai pristatoma Pietų Amerikos virtuvė – šis faktas taip pat mus motyvavo. Pietų Amerikoje yra dvi iš pačių nuostabiausių pasaulio virtuvių – Meksikos ir Peru. Be to, po žemyną keliaujant užtenka tik dviejų kalbų: ispanų ir portugalų.

Kodėl grįžote į Europą?

T: Paklauskite laivo kapitono: uostas, iš kurio jis išplaukia, yra toks pat svarbus kaip ir pats laivas. Abu ilgą laiką gyvename Hamburge. Šis šiaurės Vokietijos miestas yra mūsų namai, o grįžti namo yra taip pat malonu, kaip ir išsiruošti nuotykiui.

T: Nenorėjome tik gulėti paplūdimyje, norėjome ką nors nuveikti. Hamburge turėjome gerą pažįstamų tinklą, kuris turėjo padėti savo viziją paversti realybe.

O kokia jūsų vizija?

T: Norime atidaryti savo restoraną. Tai visada buvo mūsų svajonė, norime, kad ji būtų mūsų projekto centras, kad jis taptų vieta, kur viskas susiveda. Kiekvienas gali tapti Salt & Silver dalimi – tiesiog reikia kartu su mumis pavalgyti.

J: Planuojame kiekvieną žiemą uždaryti parduotuvę ir keliauti į naują žemyną. Pavasarį, kai grįšime, paruošime naują meniu, kuris atspindės naujai išmoktus dalykus. Laisvė nėra bastymasis kažkur ir grįžimas prie to, ką visada darai. Norime sukurti kai ką nauja.

T: Toks mūsų planas.

Geras planas – kiek jis svarbus, jei bandote rasti laisvę?

J: Patys nuostabiausi dalykai, nutikę keliaujant per Pietų Ameriką, įvyko netyčia. Jei suplanuosi kiekvieną smulkmeną, praleisi geriausius dalykus. Taigi planuodami keliones apribojame save tik bendrąja kryptimi: visa kita paliekame atsitiktinumui.

T: Planai dažniau neįgyvendinami negu įgyvendinami. Susipažįstame su maisto kultūra ir kasdieniu šalies, kurioje keliaujame, gyvenimu. Visada gera mintis yra šį bei tą sužinoti apie vietos istoriją ir išmokti kelias frazes vietos kalba.

Jei save rinkai pateiki profesionaliai, taip, kaip judu, ar nekyla pavojus, kad „laisvė“ tampa tik tuščia madinga fraze?

J: Istorijos neatsiranda tuščioje vietoje: jos yra patirtis. Ir, jei kažką patiri, kodėl negali papasakoti to žmonėms, jei jiems tai įdomu?

T: Platus Salt & Silver žinomumas yra smagus to, ką darome, šalutinis poveikis, tačiau ne priežastis. Mūsų laisvė ir mūsų nuotykiai nėra dirbtiniai: mes gyvename tuo, ką darome.

Kiek įtakos laisvės pojūtis turi tam, ką gaminate?

J: Vieną kartą Amazonės baseine išsiruošėme su vietos žvejais. Jie ir jų šeimos vis dar gyvena be elektros ir kitų šiuolaikinių patogumų. Jie neturi kitos išeities, tik valgyti tai, ką randa atogrąžų miškuose. Su kaimo vaikais esame žvejoję piranijas, negyvą žuvėdrą naudojome kaip jauką. Tuomet ruošėme žuvį su šeimomis.

T: Išmoksti improvizuoti ir riboti save, todėl tampi labiau pasitikintis savimi. Mes parengėme knygas, kad pasidalintume šia patirtimi – tarp daugybės kitų priežasčių.

J: Tikrai nemanome, kad esame virtuvės genijai! Netgi nelaikome savęs tikrais virtuvės šefais. Tačiau tikrai esame aistringi, o šią savybę vertina labai daug kitų virėjų.

Vadinasi, maistas yra nuotykio dalis?

J: Tam tikra prasme, taip. Bet yra nuotykių, kuriuos norėtume pamiršti. Pavyzdžiui, kai Thomas buvo suimtas Meksikoje, vidury nakties, su ginklu prie smilkinio. Gulėjau po sunkvežimiu, todėl galėjau viską matyti.

Kaip tai nutiko?

T: Mes piešėme grafičius – kas, dabar pagalvojus, buvo kiek kvailoka – ir atvyko policija.

J: Dėl savo patirties Pietų Amerikoje, apskritai kalbant, tapome paprastesni. Esame dėkingi už viską, ką turime Vokietijoje: daug Lotynų Amerikos šalių pagrindiniai centrinės Europos gerovės ir saugumo elementai nėra savaime suprantamas dalykas.

T: Tačiau tai nereiškia, kad mes ketiname sustoti. Būtume laimingi, jei galėtume įkvėpti kitus žmones ištrūkti iš savo narvelių.

Ar įmanoma išsaugoti laisvės pojūtį, jei grįžtumėte į darbo pasaulį?

T: Pragyvename iš to, ką labiausiai mėgstame daryti. Mano supratimu, tai yra laisvė.

Kas jums yra grįžimas atgal?

J: Grįžti reiškia ruoštis naujam nuotykiui.

Kas nutinka, kai Salt & Silver, du aistringi šefai ir banglentininkai, išverda skanų troškinį iš ką tik pagautos žuvies? Pagardinkite druska, ką tik maltais pipirais ir citrinos griežinėliais ir turėsite tikrą skanėstą su citrusinių vaisių aromatu!